Tuesday, July 28, 2009

Kokios jūsų moterys keistos! Na ir atiduokite joms jūras, kartu su laivais ir bangomis. Nes net jūs nežinosite tikrųjų jų tikslų ir ketinimų. O jos tikriausiai paslapčiomis vadins save raganomis ir tuo didžiuosis. Tuštybių tuštybė ir vieša paslaptis.

Wednesday, May 06, 2009

Kas nutiko Ralfui?

Aš norėčiau, kad mes abi būtume vėjais. Aš tikriausiai būčiau pietryčių vėjas, o tu- šiaurės vakarų. Arba nebūtum. Kaip kad dabar- neesi. Bet aš vistiek noriu tavęs ilgėtis, nors žinau, kad nėra mums ateities. Nes su kiekvienu bučiniu laiko lieka vis mažiau. Užsipildamos akis mes viską tik dar labiau pagreitinam. O aš laikiau tavo rankas, bet buvau per toli. Tos prarajos, mažytės prarajos.
Labiausiai bijau atsisveikinti, nes dar ne laikas.
Stebėdavau žvilgsnius, kad prisiminčiau paskutinįjį. Ir keikiau tave, nes norėjau, kad būtum tų keiksmų verta. Aš norėjau tavęs, bet tyčia nesistengiau.

Mes neskaitysime titrų, nes aš norėsiu paklausti, o tu neatsakysi. Kas iš tiesų nutiko?

Wednesday, April 29, 2009

Atimkit iš manęs norą miegoti ir leiskit apžiūrėti Mėjos rankas.
Bet, vis dėlto, juokingiausia, kai pagalvoji, kad blogiau jau negali būti ir tada tiesiog būna. O mintyse kartoju "šok, šok taip, kad negalėtum sustoti".
Sekmadienį buvo Arvydo mirties metinės. Trys šimtai kažkiek dienų. O atrodo, kad trigubai tiek. Ilgesį ir apmaudą balinu peroksidu ir uždažau raudonai. Visai kaip anksčiau. Bet sąžinės neužčiaupsi, neužkiši jokiais pažadais.
Prieš du metus, maždaug šią dieną rašiau: "jei mokėčiau, gročiau dabar liūdnai liūdnai...". Dabar jau moku.

p.s. Vėl gavau dovanų atvirukų su gėlėmis. Ar prisimeni bijūnus po mūsų būsimais langais? Pri-si-me-ni?

Friday, October 26, 2007

Aš maniau, kad pasaulis turi priklausyti mums.

Wednesday, April 04, 2007

Velniškai džiaugiuosi matydama Arvydą (kartą per savaitę. Arba du.) ir po tuputėlį bandau atgaivinti smegenis iš komos.

Tuesday, March 20, 2007

O aš grįžtu į namus, atsiduodančius cigaretėmis ir vynu. Neskaičiuoju dienų. Skaičiuoju minutes, prirašytus lapus ir išgertos kavos puodelius, Dar skaičiuoju randus, kol jie išnyksta.

Wednesday, November 01, 2006

Ryte

Kelios skystos garbanėlės. Jas tučtuojau ištaršo vėjas ir į užtinusias akis pripučia smėlio.
Apsimetu užsieniete. 8val ryto kankinu susiraukusius praeivius laužyta anglų kalba klausinėdama "kur rasti metro?".
Visa naktį kankino nemiga... Jei ir toliau taip lėtai važiuosim, nusmigsiu kamnors ant kelių

Wednesday, October 11, 2006

Naktį bus debesuota su pragiedruliais.